NAUJIENOS

2024 m. birželio 28 dieną, Teisėjų taryba raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą prašydama spręsti dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. birželio 25 d. priimtų Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos apylinkės teismo reorganizavimo įstatymų pakeitimų, kuriais įgyvendinama apylinkių teismų reforma, grąžinimo Seimui svarstyti pakartotinai.

Teisėjų taryba būtinybę grąžinti minėtus įstatymus Seimui svarstyti pakartotinai grindė jų prieštaravimu oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje įtvirtintiems teisėkūros principams.  

Dėl visų apylinkių teismų struktūrinių pokyčių įgyvendinimo atidėjimo  nepagrįstumo

Seimo priimtame Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatyme įsigaliojimo data pakeista, nurodant, kad apylinkių teismų reformos data pakeičiama iš 2024 m. liepos 1 d. į 2025 m. sausio 1 d. Teisėjų taryba pažymi, kad apie šiuos numatomus pakeitimus, esmingai paveiksiančius apylinkių teismų veiklą, nebuvo informuota nei Teisėjų taryba, nei teismų bendruomenė.

Teisėjų taryba pažymi, kad šiuo metu apylinkių teismai yra visiškai pasiruošę struktūriniams pokyčiams nuo š.m. liepos 1 d. – įstatymo nustatyta tvarka atliktos teismų reorganizavimo procedūros, priimti reikiami teisės aktų pakeitimai, atlikti teismų struktūriniai pakeitimai, įteikti teismo darbuotojams apie darbo sąlygų pasikeitimą pranešimai, atleidimo iš darbo lapeliai, atleisti darbuotojai ir su jais atsiskaityta, sudarytos naujos darbo sutartys su perkeltais darbuotojais, perduota informacija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, suplanuoti finansai pagal naujas teismų struktūras 2024 m. II pusmečiui, priimti sprendimai dėl nekilnojamojo turto perdavimo, pasirašyti dokumentų / bylų, turto perdavimo-priėmimo aktai ir kt.), parengti diegti Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo e.teismas.lt atnaujinimai, įgyvendinta visos visuomenės ir teisingumo vykdymo procese dalyvaujančių subjektų (policijos, prokuratūros, advokatūros ir pan.) informavimo kampanija. Todėl minėtų įstatymų priėmimas lemtų visų apylinkių teismų struktūrinių pokyčių įgyvendinimo atidėjimą, kas sąlygotų netikslingą ir neefektyvų valstybės finansų naudojimą, teismų mikroklimato blogėjimą ir sklandaus paslaugų teikimo gyventojams sutrikdymą.

Dėl reorganizavimo procedūrų nesilaikymo

Seimo priimtais įstatymais numatyta, kad Plungės apylinkės teismas reorganizuojamas prijungimo būdu, šio teismo teises ir pareigas perduodant Klaipėdos apylinkės teismui. Visos po reorganizavimo pasibaigusio Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiančiam Klaipėdos apylinkės teismui pereina 2025 m. sausio 1 d. Taip pat numatyta, kad nuo šios datos Klaipėdos apylinkės teismą sudarys du rūmai – Klaipėdos miesto rūmai ir Plungės rūmai.

Teisėjų taryba pažymi, kad šie reorganizavimo pokyčiai bei naujų visų apylinkės teismų struktūrinių pokyčių įsigaliojimo data nebuvo derinti nei su reorganizavimo procese dalyvaujančiais teismais, nei su pačia teismų bendruomene, teisėjais, teismų savivaldos atstovais, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme  numatytus atvirumo ir skaidrumo principus, reiškiančius, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai.

2023 m. birželio 29 d. priimti apylinkių teismų reformą įgyvendinantys teisės aktai: Seimo nutarimas Nr. XIV-2135 „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“ ir Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimai. Seimo nutarimu nutarta pradėti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išdalijimo būdu procedūras, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui, o teismų pirmininkams pavesta teisės aktų nustatyta tvarka parengti, paskelbti ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui teismų reorganizavimo sąlygų aprašą, taip pat teismų reorganizavimo sąlygų aprašą pateikti Seimui ir nustatyti, kad po reorganizavimo pasibaigusio Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui pereina 2024 m. liepos 1 d.

Plungės apylinkės teismo reorganizavimo sąlygos buvo paskelbtos 2023 m. spalio 4 d. ir pateiktos Juridinių asmenų registro tvarkytojui, atitinkamai Juridinių asmenų registre registruoti teisinio statuso pasikeitimai (Plungės apylinkės teismo teisinis statusas „reorganizuojamas“, Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo teisinis statusas „dalyvaujantis reorganizavime“). Reorganizavimo sąlygų apraše numatyta, kad reorganizuojamo Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos pereina reorganizavime dalyvaujantiems teismams – Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui nuo 2024 m. liepos 1 d. Kartu su reorganizavimo sąlygomis buvo paskelbtas ir atitinkamas Lietuvos Respublikos apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektas. 

Akivaizdu, kad paskelbtas ir Juridinių asmenų registre įregistruotas reorganizavimo sąlygų aprašas neatitinka Seimo priimtų įstatymų. Juose numatyta, kad Plungės apylinkės teismas reorganizuojamas ne išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui, o prijungimo būdu, šio teismo teises ir pareigas perduodant Klaipėdos apylinkės teismui. Tai reiškia, kad prieš įstatymų priėmimą nėra įvykdytos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekse numatytos pasirengimo reorganizavimui procedūros – neįvykdytos pareigos paskelbti reorganizavimo sąlygas viešai, raštu informuoti kreditorius, įregistruoti reorganizuojamo teismo statusą bei sąlygas Juridinių asmenų registre ir kita.

Teisėjų tarybos vertinimu, anksčiau minėtais įstatymais priimamas galutinis sprendimas dėl Plungės apylinkės teismo reorganizavimo, todėl sąlygos, numatytos reorganizavimo procesų reglamentuojančiuose teisės aktuose iki įstatymų priėmimo nėra įvykdytos, šios sąlygos yra esminės ir privalomos įvykdyti, siekiant užtikrinti reorganizavimo procedūrų legitimumą.

Itin svarbu pažymėti, kad įstatymo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų apraše yra likusių esminių klaidų. Pavyzdžiui, apraše nurodyta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. Telšių apylinkės teismas perima visas reorganizuoto Plungės apylinkės teismo procesines teises ir pareigas ginčuose, kurie vyksta šiuo metu ar kils ateityje, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) skundų nagrinėjimą visų instancijų teismuose ir (ar) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose, arbitražuose, ikiteisminio tyrimo institucijose, skolų išieškojimo įmonėse, nors Telšių apylinkės teismas pagal pateiktus pasirašyti Įstatymus nedalyvauja reorganizavime.  

Dėl neproporcingų teismų žemėlapio pokyčių

Vadovaujantis vetuotinais įstatymais, Klaipėdos apylinkės teismą sudarytų 58 teisėjai (šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme numatytas teisėjų skaičius pagal Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą – 41, Plungės apylinkes teisme – 17), o Telšių apylinkės teismą – 17 teisėjų. Taigi, Telšių apylinkės teismas būtų mažiausias apylinkės teismas teismų sistemoje, kurį sudarytų 17 teisėjų, kai tuo tarpu nuo 2024 m. liepos 1 d. kiti mažiausi teismai būtų Tauragės apylinkės teismas (sudarys 21 teisėjas) ir Marijampolės apylinkės teismas (sudarys 22 teisėjai).

Teisėjų tarybos vertinimu, tokia situacija neatitiks bendro apylinkės teismų žemėlapio principo, kuriuo siekiama, kad apylinkės teismą sudarytų bent 20 teisėjų, o apylinkės teismo rūmus – 7 teisėjai (minimalus teisėjų skaičius specializacijos įtvirtinimui). Pagal 2023 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimus numatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas nuo 2024 m. liepos 1 d. lieka be rūmų, o pagal 2024 m. birželio 25 d. Seimo posėdyje priimtą įstatymą, Klaipėdos apylinkės teismą nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai ir Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai, tad lieka nebeaiški struktūrinių pokyčių seka ir pagrįstumas. Pagal 2024 m. birželio 25 d. Seimo posėdyje priimtą Įstatymą, Klaipėdos rūmų veiklos teritorija apima Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją, Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją, Kretingos rajono savivaldybės teritoriją, Neringos savivaldybės teritoriją ir Palangos miesto savivaldybės teritoriją, o Plungės rūmų veiklos teritorija – Plungės rajono savivaldybės teritoriją, Rietavo savivaldybės teritoriją ir Skuodo rajono savivaldybės teritoriją. Taigi, Klaipėdos rūmai apims Klaipėdoje, Gargžduose, Palangoje ir Kretingoje esančius pastatus, kuriuose dirba 50 teisėjų, o Plungės rūmai apims tik Plungėje esantį pastatą, kurioje dirba 8 teisėjai. Tokia teismo struktūra neužtikrins teisėjų nagrinėjamų bylų krūvio vienodinimo galimybių, ko ir yra siekiama visais šiais struktūriniais teismų sistemos pokyčiais. Taip pat nėra jokio proporcingumo tarp minėtų rūmų teismingumo teritorijų.

Teisėjų  taryba pažymi, kad galimybės optimizuoti kiekvieno apylinkės teismo veiklą ir sujungti ar uždaryti teismų rūmus, kurių veikla nėra efektyvi, buvo detaliai išnagrinėtos tiek teismų bendruomenės lygmeniu, siekiant atliepti geriausius jos interesus, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygmeniu sudarytoje darbo grupėje, kurioje dalyvavo įvairių institucijų atstovai. Be to, vertinant apylinkių teismų veiklos optimizavimo galimybes, atsižvelgta į 2013 m. birželio 23 d. Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Teisingumo kokybės užtikrinimo darbo grupės (CEPEJ-GT-QUAL) pateiktas Teismų sistemos žemėlapių sudarymo rekomendacijas.

Dėl bylų srautų pokyčių

Gautų bylų srautai teismuose leidžia objektyviai įvertinti teismo paslaugų paklausą tam tikroje teritorijoje, o darbo krūviai – įvertinti teismo užimtumą. Teisėjų taryba atkreipia dėmesį, kad  svarstant apylinkių teismų reformą, buvo analizuojami 2019, 2020, 2021 ir dalies 2022 m. statistiniai duomenys. Be to, vadovaujantis teismų geografinio išsidėstymo ir gyventojų skaičiaus, bylų srautų ir darbo krūvių, teismų sudėties ir žmogiškųjų išteklių, teismo infrastruktūros ir jos išlaikymo kriterijais, analizuotos kiekvieno apylinkės teismo galimybės optimizuoti veiklą ir tikslingumas sujungti ir (ar) panaikinti atitinkamo teismo rūmus, kurių veikla nėra efektyvi, papildomai atsižvelgta ir į galimybę organizuoti nuotolinius ir išvažiuojamuosius teismo posėdžius, panaikinus teismo rūmus ir (ar) perkėlus jų veiklą į kitus teismo rūmus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamų bylų kiekius, prognozuojamus darbo krūvio pokyčius, įgyvendinus siūlomus pokyčius dėl apylinkių teismų veiklos optimizavimo. Rengiantis apylinkių teismų reformai, Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė kreipėsi į Valstybės duomenų agentūrą ir, remiantis aukščiau išdėstytais kriterijais, buvo atlikta duomenų dėl teismų geografinio išsidėstymo, bylų pasiskirstymo tarp teismų (ir jų rūmų), teisėjų darbo krūvių ir jų pokyčių pagal prognozuojamas apylinkių teismų ar teismo rūmų veiklos (teismingumo) teritorijas analizė. Nustatyta, kad optimizavus teismų tinklą pagal aukščiau išvardintus kriterijus, nebus pažeidžiama asmens teisė į teisingumą teismo artumo piliečiams prasme, bus sudarytos galimybės darbo krūvio subalansavimui tarp apylinkių teismų.

Teisėjų tarybos nuomone, įstatymais numatytam Plungės apylinkės teismo reorganizavimo būdui – šio teismo teises ir pareigas perduodant Klaipėdos apylinkės teismui – įvertinti reikalingos papildomos detalios statistinių duomenų analizės, kurioms atlikti, atsižvelgiant į jų apimtį ir vertintinus kriterijus, reikalinga skirti papildomo laiko. Todėl minėtais įstatymais numatytas reorganizavimo būdo pakeitimas nėra pagrįstas statistiniais duomenų vertinimais, kitų teismų žemėlapio sudarymo kriterijų įvertinimu, tarptautinėmis rekomendacijomis. Teisėjų taryba atkreipia dėmesį, kad kartu su minėtų pasirašymu turi būti sprendžiama ir dėl 2024 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ pakeitimai, kuriame numatyta įstatymo įsigaliojimo data - 2024 m. liepos 1 d., o tai neatitinka minėtuose įstatymuose numatytų pokyčių įgyvendinimo ir įsigaliojimo termino – 2025 m. sausio 1 d.

Teisėjų taryba, atsižvelgdama į protingumo, efektyvumo, sistemiškumo, skaidrumo, atvirumo, aiškumo principams prieštaraujančių Seimo priimtų Įstatymų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnyje įtvirtintą Lietuvos Respublikos Prezidento teisę, prašo Seimo 2024 m. birželio 25 d. priimto Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo ir Apylinkės teismo reorganizavimo įstatymo pakeitimų nepasirašyti ir grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai.

Kontaktai žiniasklaidai

Rūta Andriuškaitė
Nacionalinės teismų administracijos
Komunikacijos skyriaus vedėja
L. Sapiegos g. 15, LT–10312 Vilnius
Tel. +370 652 85974
www.teismai.lt
Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai