Dažniausiai užduodami klausimai

Materialinis išlaikymas – tai šalių susitarimu ar teismo sprendimo pagrindu vieno asmens periodiškai kitam asmeniui mokama tikslinė piniginė suma. Tai reiškia, kad esant prastai finansinei situacijai, asmeniui jo artimųjų pagalba yra sudaromos finansinės galimybės užtikrinti būtinuosius pragyvenimo poreikius. Kam dažniausiai yra mokamas materialinis išlaikymas ir ką yra svarbu žinoti?

Nepilnamečio vaiko materialinis išlaikymas

Ginčai dėl išlaikymo vaikams priteisimo, pagal 2019 m. duomenis, patenka tarp dažniausiai civilinėse bylose, šeimos teisiniuose santykiuose, nagrinėjamų ginčų, ir tokių ginčų per 2019 m. Lietuvos teismuose buvo išnagrinėta 8 156.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius teigia, kad „dažniausiai asmenys į teismą kreipiasi prašydami nepilnamečio vaiko išlaikymui iš tėvo ar motinos priteisti pusę minimalios mėnesinės algos dydžio. Taip, turbūt, yra dėl to, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Žinoma, be šio orientacinio teismų praktikoje suformuoto kriterijaus yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, o būtent, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Be to, teismo pareiga yra atsižvelgti ir į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą įtvirtinančias teisės normas, yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Pilnamečio vaiko materialinis išlaikymas (parama)

Išlaikymas pilnamečiui vaikui iš vaiko tėvų gali būti teismo priteistas keliais atvejais:

 1) kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas;

 2) kai tėvai turi galimybę išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama.

Kaip ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo atveju, taip ir šiuo atveju, nagrinėdamas pilnamečio vaiko reikalavimą, pareikštą tėvams dėl išlaikymo priteisimo, teismas nustato tokį išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir kuriuo būtų užtikrintos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti. Pilnamečio vaiko išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tėvai neprivalo išlaikyti pilnametystės sulaukusių vaikų, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

Sutuoktinių tarpusavio materialinis išlaikymas

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, kad sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Yra laikoma, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės santuoka nutraukta, neturi teisės reikalauti priteisti išlaikymą. Įdomu tai, kad, kai buvęs sutuoktinis, iš kurio teismo priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą.

Pilnamečių vaikų pareiga materialiai išlaikyti tėvus

Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus reiškia finansinės paramos, reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui, tėvams mokėjimą. Tai yra pilnamečių vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais bei jiems padėti teikiant reikalingą materialinį išlaikymą. Tačiau materialinis išlaikymas tėvams gali būti priteistas ne visais atvejais – teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos materialiai išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, ar tuo atveju, jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų dėl pačių tėvų kaltės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas atitinkamą sprendimą, vertina byloje esančias faktines aplinkybes ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, išlaikymo bylose vadovaujasi proporcingumo principu.

Teisėjas V. Pliuskevičius pabrėžia, kad „kiekvienam besikreipiančiajam dėl išlaikymo priteisimo svarbu žinoti, kad ieškovas, su kuriuo gyvena vaikas, turi pasirinkimo teisę dėl bylos teismingumo. Tai reiškia, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas ne tik pagal atsakovo, bet ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Taip pat aktualu žinoti tai, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. O jei asmuo kreipiasi ne tik dėl išlaikymo priteisimo, bet ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, svarbu žinoti ir tai, kad įsiskolinimas gali būti išieškomas tik už paskutinius 3 metus skaičiuojant iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos, pvz., jei dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipiamasi, kai vaikui jau yra sukakę 10 metų, tai teismas įsiskolinimą priteistų tik už 3 paskutinius metus, o ne už visus 10 metų.“

Mediacija bylose dėl išlaikymo

Ginčai dėl išlaikymo vaikams priteisimo priskiriami šeimos bylų kategorijai, tokios bylos dažnai yra lydimos emocijų, kadangi ginčo šalys tokiose bylose yra esami ar buvę artimi asmenys, turintys vienas kitam vienokių ar kitokių asmeninio pobūdžio nuoskaudų. Tačiau būtent bylose dėl šeimos teisinių santykių teisminei mediacijai perduotų bylų skaičius 2019 m. didėjo labiausiai, net 52 procentais, ir siekė 292 atvejus. Be to, tokio pobūdžio bylos – ginčai dėl išlaikymo vaikams priteisimo – pakankamai dažnai baigiami šalims sudarius taikos sutartį teismo proceso metu.

Teisėjas V. Pliuskevičius teigia, kad „mediacija yra puiki galimybė taikiai išspręsti tarp šalių kilusius ginčus, ypač šeimos bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų ir yra svarbu išsaugoti taiką bei gerus šalių santykius. Dėl mediacijos svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo pakeitimams, šeimos bylose buvo įtvirtinta privalomoji mediacija. Tai reiškia, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą mediacijos inicijavimas yra privalomas – bendro abiejų šalių arba kurios nors vienos šalies prašymo pateikimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Nesant bendro šalių prašymo, mediaciją inicijuojant tik vienai ginčo šaliai, o kitai ginčo šaliai nesutinkant, neatsiliepiant į kvietimą dalyvauti mediacijoje, ginčas sprendžiamas teisme. Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Taigi, pirmiausia reikia inicijuoti privalomąją mediaciją, ir prie ieškinio kreipiantis į teismą pridėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduotą pažymą dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įvykdymo arba mediatoriaus pažymą dėl mediacijos įvykdymo. Priešingu atveju, teismas, nustatęs, kad nebuvo pasinaudota privalomąja mediacija, atsisako priimti ieškinį.“

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Informaciją parengė Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo padėjėja Sandra Beniušytė ir teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Olga Sadovskaja.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis daugėja žmonių, kurių santuoka baigiasi skyrybomis – vien per praeitus metus teismai išnagrinėjo daugiau kaip 9000 tokių bylų. Nematydami bendro gyvenimo perspektyvos, sutuoktiniai tikisi kaip galima trumpesnio skyrybų proceso, tačiau pasiekti greitą ištuoką pavyksta ne visada. Panagrinėkime, kokios priežastys stabdo santuokos nutraukimo procesą.

Pirmiausia, kiekvienas į teismą besikreipiantis asmuo turėtų žinoti, kad bylinėjimasis yra specialių žinių reikalaujantis procesas. Tam, kad teisminis procesas būtų koncentruotas, dažnai besibylinėjančioms šalims būtina profesionalo – advokato arba advokato padėjėjo – pagalba. Tinkamai pareikšti reikalavimai ir laiku pateikti visi įrodymai gali užtikrinti, kad byla bus išnagrinėta jau per vieną teismo posėdį.

Jau pati šeimos bylų specifika lemia, kad, nutraukdamas santuoką, teismas privalo išspręsti ir daug kitų su tuo susijusių klausimų – kaltės, turto bei prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, bendravimo su vaikais, o taip pat ir pačių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimus. Pasitaiko nemažai atvejų, kai besiskiriančios šalys būna užvaldytos neigiamų emocijų – nusivylimo, nepasitikėjimo ar netgi pykčio. Tokios emocijos tikrai nepadeda susitelkti koncentruotam procesui.

Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių ilgesnę bylos trukmę, – pačių bylos šalių elgesys. Teismai privalo bylas nagrinėti išsamiai ir nešališkai, todėl šalims nesutariant nei vienu nagrinėtinu klausimu, būtina skirti ekspertizes dalintino turto vertei nustatyti, kurios paprastai užtrunka, apklausti liudytojus – vaikų teisių specialistų bei teismo psichologų pagalba, išsiaiškinti nepilnamečių vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos bei tėvų bendravimo su jais tvarkos.

Antra dažnai pasikartojanti kliūtis greitam bylos išnagrinėjimui – bylos šalių ar jų atstovų, liudytojų neatvykimas į teismo posėdžius, vis naujų įrodymų teikimas. Kai nauji įrodymai (pavyzdžiui, įvairūs šalių susirašinėjimai, vaizdo ar garso įrašai ir pan.) pateikiami prieš pat teismo posėdį ar net jo metu, bylos nagrinėjimas paprastai atidedamas, nes teismas turi užtikrinti priešingai šaliai galimybę su jais susipažinti ir pasiruošti gynybai. Nors tokiais atvejais civiliniame procese įtvirtintos priemonės, kaip kovoti su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir teismai jas taiko (pavyzdžiui, skiria baudas), tą kartą teismo posėdis vis tiek turi būti atidėtas.    

Pastebime, jog bylos nagrinėjimą ilgina ir byloje dalyvaujančių asmenų skaičius – teismui sprendžiant ne tik sutuoktinių turto, bet ir prievolių padalijimo klausimus, į bylą įtraukiami ir visi šalių kreditoriai, kurie turi teisę išreikšti nuomonę sutuoktinių turto pasidalijimo ir skolų grąžinimo klausimais ar net pareikšti savarankiškus reikalavimus. Nenuostabu, kad tokiais atvejais kyla problema, siekiant suderinti visiems asmenims priimtinas posėdžių datas.

Vis dar pasitaiko klaidingai manančių, kad teisėjas nagrinėja ir koncentruojasi tik į vieną bylą, o ją baigęs, imasi kitos. Deja, taip nėra – paraleliai teisėjas nagrinėja net kelias dešimtis bylų, kasdien sprendžia įvairius prašymus. Be to, neretai teismo posėdžiai kitose bylose būna suderinti ir paskirti net kelis mėnesius į priekį. Taigi suderinti teismo posėdžių datas, kurios būtų priimtinos ne tik teismui, bet ir kitiems proceso dalyviams, jų atstovams, kartais tikrai būna sudėtinga.

Norint greičiau ir pigiau išspręsti ginčą, galima pasinaudoti sparčiai populiarėjančia teismine mediacija (taikinamuoju tarpininkavimu) arba nutraukti santuoką bendru sutikimu. Visuomet patariame žmonėms bandyti susitarti taikiai: daugeliu atveju išspręsti probleminius skyrybų klausimus padeda teisminė mediacija. Džiugią tendenciją patvirtina ir statistika: 2017 m. teisminei mediacijai perduota 333 bylų dėl šeimos teisinių santykių (2016 – 172 bylos), beveik pusėje vykusių procesų buvo pasirašytos taikos sutartys.

Tiek santuokos nutraukimas bendru sutikimu, kuris teisme išnagrinėjamas per vieną mėnesį, tiek teisminės mediacijos procesas yra nemokamas. Be to, šis procesas gali sutaupyti nemažai laiko ir pastangų, kurie eikvojami ilgai besibylinėjant.

Teismo paskirtos baudos yra mokamos ne teismui, o valstybei į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokamos į Teisingumo ministerijos sąskaitą. Paprastai teismo procesiniame dokumente, kuriuo asmeniui paskirta bauda, yra nurodoma, kam ir į kokią sąskaitą turi būti pervedamos lėšos. Jei pasitaiko atvejų, kai ši informacija nenurodyta, ją galima rasti teismo internetiniame puslapyje.

Procesiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią jie buvo įteikti adresatui. Teismo siunčiamuose dokumentuose visada yra nurodomi asmeniui nustatyti terminai tam tikriems veiksmams atlikti ir laikas, nuo kurio konkretus terminas procesiniam veiksmui atlikti yra skaičiuojamas. Svarbu pažymėti, kad nuo 2017-07-01 įsigaliojus Civilinio proceso kodekso nuostatų pakeitimams, jei nepavyksta procesinių dokumentų adresatui įteikti asmeniškai jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, teismas šiuos dokumentus siunčia deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Jei pašto darbuotojas asmens neranda ir tuo adresu, asmeniui paliekamas pranešimas, kad jam skirti dokumentai bus 30 dienų saugomi pašto skyriuje ir jis privalo atvykti jų pasiimti. Asmeniui to nepadarius, dokumentai bus grąžinti teismui ir laikomi jam įteiktais. Taigi itin svarbu asmeniui, siekiančiam išvengti neigiamų pasekmių, nebūti pasyviam, sureaguoti į pašto darbuotojų paliktus pranešimus ir laiku nuvykti į pašto skyrių pasiimti jam adresuotų dokumentų.

Jei asmeniui nepavyks įteikti procesinių dokumentų, asmuo nebus deklaravęs savo gyvenamosios vietos, teismas apie prasidėjusį teismo procesą jį informuos paskelbdamas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje teismų pranešimai. Procesiniai dokumentai bus laikomi įteiktais nuo paskelbimo dienos.

Svarbu paminėti, kad, jei esate kviečiamas liudyti, vadinasi, Jūsų parodymai gali būti labai svarbūs, siekiant nustatyti tiesą byloje. Todėl net jei ir nieko neatsimenate, teismo posėdyje, į kurį esate šaukiamas, dalyvauti privalote ir duoti teisingus parodymus. Jei apie įvykį nieko nepamenate, tai turėtumėte nurodyti teismo posėdžio metu, davęs priesaiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme numatyta atsakomybė tik už melagingų parodymų davimą, bet ne už tai, kad liudytojas įvykio aplinkybių nebeatsimena.

Gavus šaukimą liudyti, į teismą neatvykti galima tik esant svarbioms priežastims. Tačiau būtina žinoti, kad, spręsdami klausimą dėl neatvykimo priežasties pripažinimo svarbia, teismai dažnai kreipia dėmesį į šaukiamo asmens elgesį, t. y. ar jis, gavęs šaukimą ir negalėdamas atvykti, elgėsi rūpestingai ir atsakingai. Todėl, gavęs šaukimą į teismą liudyti ir dėl svarbių priežasčių negalėdamas atvykti, Jūs turite susisiekti šaukime nurodytais kontaktiniais telefonais ir raštu informuoti apie negalėjimą atvykti, pateikti teismui šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Tokiu atveju Jūs išvengsite gresiančių sankcijų už neatvykimą į teismą.

Jei civilinėje byloje dalyvaujate ne kaip liudytojas, o esate ieškovas, atsakovas ar trečiasis asmuo ir dėl svarbių priežasčių negalite dalyvauti teismo posėdyje, galite teismo prašyti atidėti posėdį, pateikiant neatvykimo priežastis patvirtinančius dokumentus, taip pat galite prašyti teismo bylą nagrinėti Jums nedalyvaujant arba galite pavesti savo interesams atstovauti advokatui ar advokato padėjėjui. Tačiau visais atvejais turite informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti, nes priešingu atveju byla gali būti išnagrinėta ir priimtas sprendimas Jums už akių arba ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Pagal įstatymą kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės išspręsti bylai. Jeigu šaukiamas liudytojas be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį civilinėje byloje, jam gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda. Be to, liudytojas teismo nutartimi gali būti atvesdinamas policijos.

Pagal bendrą taisyklę, pirmiausia, procesiniai dokumentai yra siunčiami asmens gyvenamosios vietos adresu. Tik tais atvejais, kai asmuo jo gyvenamojoje vietoje nerandamas, teismas procesinius dokumentus asmeniui siunčia per jo darbovietę.

Iš teismo yra siunčiami tik svarbūs ir su Jūsų teisėmis bei pareigomis susiję dokumentai, todėl tikrai nereikėtų vengti ir bijoti jų priimti. Teismas asmenims siunčia kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinius dokumentus, savo priimtus procesinius sprendimus – sprendimus, nutartis, teismo šaukimus, pranešimus, kuriuose gali būti Jums svarbi informacija apie prasidėjusį teisminį procesą, Jums teismo skirti įpareigojimai, šaukimas atvykti į teismo posėdį. Visus paminėtus dokumentus teismas asmenims siunčia jų gyvenamosios vietos adresu, todėl jie gali būti įteikiami ir kartu su adresatu gyvenantiems šeimos nariams. Todėl visais atvejais rekomenduotina priimti Jums ar artimam asmeniui siunčiamus iš teismo dokumentus, nes atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo bus prilyginamas procesinio dokumento įteikimui.

Jei gavote teismo šaukimą į teismą, atvykti privalote.  Neatvykti galima tik dėl svarbios, rimtos priežasties. Visais atvejais turėtumėte informuoti teismą apie negalėjimą atvykti ir nurodyti neatvykimo priežastis. Taip pat galite prašyti, kad teismas civilinę bylą nagrinėtų Jums nedalyvaujant, remdamasis Jūsų procesiniuose dokumentuose išdėstytais paaiškinimais. Teismo siunčiamuose dokumentuose visada yra nurodomas kontaktinis telefonas, todėl galima juo paskambinus informuoti apie Jūsų neatvykimą, gauti informaciją, ką turėtumėte daryti. Priešingu atveju, neinformavus teismo, civilinė byla gali būti išnagrinėta Jums nedalyvaujant, neišklausius Jūsų pozicijos bei argumentų ir, esant įstatyme numatytiems pagrindams, priimtas sprendimas už akių. Jei esate ieškovas byloje ir be svarbių priežasčių neatvyksite į teismą, neinformuosite, teismas paliks ieškinį nenagrinėtą. Jei susiklosto situacija, kai tikrai negalite grįžti iš užsienio į teismo posėdį, o vis tiek norite būti išklausytas, savo teises įgyvendinti galite per atstovą – advokatą ar advokato padėjėją, kuris atstovaus Jūsų interesus teisme.

Siekdami išspręsti finansines problemas, kai kurie žmonės naudojasi greitąsias paskolas teikiančių įmonių paslaugomis. Imdami greituosius kreditus, žmonės ne visada įvertina paskolos grąžinimo galimybes, nepagalvoja apie pasekmes, kilsiančias, jei paskola visgi nebūtų grąžinta. Kada ginčai dėl greitųjų kreditų pasiekia teismus ir į ką žmonės turėtų atkreipti dėmesį pasakoja Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė.

Dažniausiai dėl greitųjų kreditų į teismus kreipiasi kreditoriai. Paprastai jie Temidės rūmų duris atveria dėl paprasčiausios priežasties – norėdami išieškoti skolą, susidariusią skolininkui laiku negrąžinant kredito. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio bylose pasyvesni yra skolininkai – jie rečiau gina savo, kaip vartotojų, teises. Tokio pobūdžio bylose ginčų dėl kredito sumos paprastai nekyla, dažnesni atvejai, tačiau jų nėra daug, kai skolininkai nesutinka su kredito kaina, kuri apima visas išlaidas, įskaitant palūkanas, delspinigius, komisinius, administravimo mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos kredito gavėjas turi sumokėti.

Tiek teismams, tiek vartotojams bei kredito įstaigoms aiškumo šioje situacijoje įnešė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2016 m. pradžios. Jame numatyta greitųjų kreditų rinkos aktyvi priežiūra, reikalavimai kredito įstaigoms atsakingai vertinti klientų mokumą, baudos už neatsakingą skolinimą, sumažinta maksimali metinė palūkanų norma. Visi šie instrumentai padeda užtikrinti silpnesniosios šalies – vartotojo – interesus, todėl labai didelių ginčų dažniausiai pavyksta išvengti.

Ginčai, kylantys dėl greitųjų kreditų sutarčių, pirmiausia, ypatingi tuo, kad viena sutarties šalis yra vartotojas. Todėl asmenims, nepasvėrusiems savo galimybių grąžinti kreditą ir dėl to atsidūrusiems teisme, svarbu suprasti, kad atvykus į teismą galima apginti savo, kaip vartotojo, teises. Galbūt kreditoriaus reikalaujama suma yra per didelė ar iš viso nepagrįsta – o būtent tai ir padės išsiaiškinti teismas. Svarbu prisiminti, kad iš teismo yra siunčiami tik svarbūs ir su asmens teisėmis bei pareigomis susiję dokumentai. Gavus tokius dokumentus nereikėtų jų vengti ir bijoti priimti. Pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės vengia priimti teismo siunčiamus dokumentus, grąžinti skolą, ar net išvykę į užsienį bando ją „pamiršti“. Klaidinga manyti, kad pasislėpus ir vengiant atvykti į teismą, pavyks išvengti skolos grąžinimo. Priešingai, tik bendradarbiaujant su teismu ir kita šalimi, galima greitai ir teisingai išspręsti kilusį ginčą.    

Jeigu asmuo jau sudaręs ar ketina sudaryti sutartį greitajam kreditui gauti, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą Jūsų teises užtikrinančių svarbių aspektų. Svarbu žinoti, kad Vartojimo kredito įstatyme yra įtvirtinta maksimali metinė palūkanų norma – už vieną išduotą kreditą ji negali viršyti 75 procentų. Kredito kaina, t. y. visa vartotojui tenkanti sumokėti suma už naudojimąsi kreditu, negali viršyti faktiškai galimo naudoti kredito sumos. Be to, delspinigių suma pagal įstatymą negali viršyti 0,05 procentų už vieną uždelstą dieną. Delspinigiai taip pat negali būti skaičiuojami daugiau kaip už 180 dienų. Taigi įstatyme įtvirtinta daug vartotojų teises padedančių ginti instrumentų, todėl sutartyse su kreditoriumi pastebėjus asmens teises pažeidžiančių sąlygų, raginčiau nebijoti pakovoti už savo teises.

Vienas esminių Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintų vartotojus saugančių apribojimų – galimybė iš anksto save patį apriboti nuo vartojimo kreditų ėmimo. Vartotojas, negalintis atsispirti pagundai per daug skolintis, gali iš anksto raštu Lietuvos banko paprašyti jam neišduoti kredito ir taip apsaugoti pats save nuo finansinės naštos. Be to, įstatyme numatytas „apsisprendimo laikotarpis“, suteikiantis vartotojui galimybę per 2 dienas, nenurodant priežasčių, grąžinti jam suteiktą kreditą. Tokiu atveju vartojimo kredito bendrovė neturi teisės taikyti jokių mokesčių (nei kredito administravimo, nei jo išmokėjimo ir kt.). Dar vienas svarbus apribojimas tas, kad vartojimo kreditai negali būti išduodami asmenims, jaunesniems nei 18 metų bei neveiksniems ar ribotai veiksniems tam tikrose srityse asmenims, be to, negali būti išduodami nakties metu, t. y. nuo 22 val. iki 7 val.

Nors įstatyme numatyta pakankamai nemažai instrumentų, gelbstinčių asmenis nuo neatsakingo skolinimo ir skolinimosi, tačiau turbūt svarbiausia yra asmeniui visuomet pačiam pamąstyti, ar trumpalaikis smulkus vartojimo kreditas jam apskritai būtinas. Taip pat svarbu numatyti, iš kokių pajamų jis bus grąžintas. Jei visgi skolinimosi išvengti nepavyksta, siūlyčiau pasidomėti visa prieinama informacija, išanalizuoti sutartį ir sąlygas, atsakingai pasirinkti smulkias paskolas teikiančią finansų įstaigą. Jei iškilo neplanuotų sunkumų grąžinti kreditą, svarbu, nevengti atsakomybės, nesislėpti, o kuo skubiau kreiptis į kreditą išdavusią finansų įstaigą. Tikėtina, kad iškilusius sunkumus pavyks išspręsti bendradarbiaujant – įmonė, įvertinusi priežastis (galbūt netekote darbo ir planuotų pajamų, nutiko kita svari bėda), gali sustabdyti palūkanų skaičiavimą, sudaryti skolos grąžinimo dalimis grafiką.