Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Klaipėdos apylinkės teismas
lt
En

NAUJIENOS

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų vizitas Telšių vyskupijoje

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų vizitas Telšių vyskupijoje 5
2020-02-13

Penktadienio popietę Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai lankėsi Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijoje ir Šv. Antano Paduviečio katedroje, kur susitiko su vyskupu ordinaru Kęstučiu Kėvalu, generalvikaru Viliumi Viktoravičiumi, vyskupo teisminiu vikaru Juozu Šiuriu ir Telšių vyskupijos tribunolo teisėju, dr. Mariumi Venskumi.

Susitikimo metu vyskupas K. Kėvalas skatindamas nepaskęsti abejingume, nepasiduoti žmonių daromai įtakai, pažvelgti į gyvenimą kitomis akimis, Klaipėdos apylinkės teismo teisėjus pakvietė teisėjų maldai į Šventąją Dvasią, kuri kalbama Apaštališkoje Signatūroje ir Rota Romana teisme.

Teisėjai, diskutuodami su dvasininkų bendruomenės nariais, įžvelgė daug panašumų tarp kanonų ir civilinės teisės

Ieškodami teisingumo, žmonės kreipiasi į teismą, kiekvienas norėdamas įrodyti savo tiesą, apginti pažeistas teises, o norėdami išspręsti katalikų bendruomenės narių problemas, jie gali kreiptis į Bažnytinį teismą. Bendrosios kompetencijos teismas bylas nagrinėja pagal teisės aktų nustatytą teismingumą, Bažnytiniam teismui svarbi yra asmens krikšto vieta, kuri ir rodo, kuriai parapijai jis priklauso ir kur turėtų kreiptis.

Bažnytiniame teisme – tribunole – bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, apylinkės teisme – dažniausiai vienas teisėjas, kurio sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Tribunolo sprendimus visuomet tvirtina vyskupas, kuris gali pakeisti priimtą teisėjų sprendimą arba paprašyti jį papildyti. Vyskupo sprendimą galima skųsti Romos Rota Romana teismui.

Bažnytiniame teisme daugiausia bylų dėl santuokos pripažinimo negaliojančia

Tribunolas nagrinėja bylas dėl kunigų perkėlimo, jų tarpusavio konfliktų, drausmės, nesutarimų ar skundų bendruomenėje, taip pat į jį gali kreiptis poros, norinčios pripažinti jų Bažnyčioje sudarytą santuoką negaliojančia. Pastarųjų bylų šiame teisme daugiausia, kaip iš esmės, ir apylinkės teisme. Į Bažnyčios teismą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia sutuoktiniai gali kreiptis tik po skyrybų bylos išnagrinėjimo apylinkės teisme. Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėja skyrybų bylą iš socialinės pusės – sprendžia turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir kitus klausimus, Bažnyčios teismas savo ruožtu nagrinėja dvasinę plotmę ir nesukelia civilinių pasekmių. Santuoka čia gali būti pripažinta negaliojančia dėl kanonuose nustatytų kliūčių (amžius, krikšto nebuvimas, giminystės ryšys, bažnytinė sankcija, valios trūkumas, netinkama santuokos sudarymo forma ir kt.)

Svarbu yra tai, kad po skyrybų proceso Bažnyčios teisme, kuris trunka  apie pusmetį, santuoka pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o ne nuo sprendimo priėmimo. Įdomus yra ir poros supažindinimas su priimtu sprendimu, Bažnyčios teismas šaliai įteikia tik su ja susijusią sprendimo dalį. Sprendimu yra pranešama, kad asmuo daugiau nebesaistomas Bažnyčioje duotų santuokos sakramento įžadų. Po tokio sprendimo asmuo Bažnyčioje gali sudaryti kitą santuoką.

Problemos sprendžiamos Bažnyčios viduje

Susidūrę su problemomis, kaip ir bendrosios kompetencijos, taip ir Bažnytiniam teismui asmenys raštu gali teikti skundus. Į pastaruosius yra visuomet reaguojama – bandoma išspręsti susidariusią situaciją, patikrinti suteiktą informaciją, Bažnyčios viduje išsiaiškinti visas aplinkybes bei priimti tinkamiausią sprendimą. Svarbu pažymėti, kad Bažnytinis teismas nenagrinėja anoniminių skundų. „Asmuo, kuris savęs neįvardija – neprisiima atsakomybės už savo žodžius“, – diskusijos su teisėjais metu sakė generalvikaras Vilius Viktoravičius.

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų ir Telšių vyskupijos atstovų susitikimas leido pažvelgti į kasdienius dalykus iš naujos perspektyvos ir atskleisti savo dvasines vertybes. „Tarp mūsų yra daugiau panašumų negu skirtumų. Daugiau bendro tikslo, nei skirtingų kelių. Tačiau tam reikia neprasilenkti paskendus darbuose, reikia stabtelėti ir pažvelgti į akis, papasakoti apie save ir kitą išgirsti, kai kalba. Kiti ar kitoks tampa palaiminto naujo požiūrio ir atradimo priežastimi. Diskutuodami apie skirtingų teisės šakų bendrą kilmę, praplėtėme ir atradome bendrus istorinius, kultūrinius, valstybingumo, pilietiškumo ir žmogiškumo šaltinius“, – sakė tribunolo teisėjas, dr. M. Venskus.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Nuotraukų autorius: Raimondas Dilys.

Kontaktai žiniasklaidai 

Olga Sadovskaja

Klaipėdos apylinkės teismo

pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Tel. (846) 47 47 84,  (8686) 26 581

El. p. olga.sadovskaja@teismas.lt

https://klaipedos.teismai.lt

Informacija atnaujinta 2020-02-13 11:13:17

Teismo darbo laikas

I–IV 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Pietų pertrauka
12.00–12.45
(Dokumentai priimami be pietų pertraukos)

Informacija žiniasklaidai

Teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Olga Sadovskaja, tel. (8 46) 47 47 84, el. p. olga.sadovskaja@teismas.lt

Naujienų prenumerata